Toliau
Užsakymams nuo 50€ - NEMOKAMAS PRISTATYMAS
Užsakymams nuo 50€ - NEMOKAMAS PRISTATYMAS

Kaip prisidėti prie eko sprendimų siūlome mes? (Savanorystės ir daug kitų būdų)

 

Pradėjus domėtis aplinkosaugos problemomis ir į šią temą einant gilyn, vis dažniau galime išgirsti, kad žmonės pradeda jausti… nerimą. Nerimą dėl to, kad nėra lengvų sprendimų, mėginant išspręsti globalias ekologines problemas. Arba dėl to, jog kad ir ką bedarytum, atrodo, kad vis tiek darai nepakankamai. O kartais ir dėl to, kad nors apie klimato krizę kalbame vis garsiau, ekologiniai, vartojimo ir emisijų duomenys rodo, kad problema nemažėja. 

Mokslininkai ir psichoterapeutai šias mintis ir stiprias emocijas baiminantis dėl ateities apibrėžia kaip ekologinį nerimą (angl. eco-anxiety). 2017 m. Amerikos psichiatrų asociacija šį nerimą apibrėžė kaip „nuolatinę baimę dėl aplinkos ateities“. Eko-nerimas gali pasireikšti įvairiais būdais – nuo bejėgiškumo jausmo, liūdesio iki... net sprendimų neturėti vaikų dėl prognozuojamos ekologinės griūties ateityje.
Ką sako Lietuvos duomenys? Naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atliktas tyrimas rodo, kad beveik 85 proc. žmonių iki 39 metų mano, jog „klimato kaita kelia grėsmę mano kartos žmonės“ ir yra pasirengę keisti savo kasdienius įpročius, stengiantis sumažinti žmogaus ūkinės veiklos įtaką klimato kaitai.
O mes kviečiame nukreipti nerimą ar bet kokias neigiamas emocijas į darbus, kurie turės įtakos siekiant raminančių rezultatų. Tad kokius veiksmus siūlome? Jų – gana daug, o jeigu turi dar idėjų - pasidalinkit jomis komentaruose ir sąrašą praplėsime!

KAIP IR VISOSE GYVENIMO SRITYSE – PRADĖK NUO SAVĘS :)

Aplinkos pokytis įvyks tik bent šiek tiek pakeitus ir savo vartojimo, keliavimo, gyvenimo įpročius.

Visų pirma, atkreipki dėmesį į savo įpročius ir ką juose gali patobulinti. Taisyklė paprasta: mažinti-naudoti pakartotinai-rūšiuoti (angl. reduce, reuse, recycle). Pamėginki mažinti savo vartojimą (ypač – nereikalingų daiktų), o jeigu daikto reikia – rinkis ilgaamžį, kokybišką ir etiškai pagamintą.

Naudoki daiktą maksimaliai daug kartų, o kai jis taps tikrai nebenaudojamas ir nebeatnaujinamas – atsakingai surūšiuok. Daug atsakymų dėl taisyklingo rūšiavimo gali rasti rusiuojigalvoji.lt

NUOLAT PLĖSKI ŽINIŲ BAGAŽĄ

Ieškok žinių ir įkvėpimo – skaityki straipsnius, knygas apie ekologiją ir nepamiršk juos ir jų šaltinius vertinti kritiškai, patikrinant skirtingus šaltinius. 

Įkvėpimo, kaip mažinti atliekų kiekį, gali rasti ir Facebook puslapiuose ir grupėse:

Ir nepamirški, jog informacijos galima ieškoti naudojant ECOSIA paieškos sistemą – ši sistema visą gautą pelną investuoja į medžių sodinimą ir jų išsaugojimą.

Taip pat, praėjusiais metais mūsų blog'e dalinomės nuostabios ir mus įkvepiančios Instagram paskyros trashh_less savininkės Ievos knygų, tinklalaidžių, filmų rekomendacijos – jos nesenstančios ir jas gali pamatyti čia.

ATRASKI DALINIMĄSI

Neskubėki įsigyti naujo daikto – galbūt reikiamą daiktą galima įsigyti iš antrų rankų? Informacijos ir mainų galimybių gali rasti čia:

  • FACEBOOK GRUPĖS: Facebook'e galima rasti keletą grupių, kuriose žmonės noriai mainosi ar atiduoda savo daiktus. Vienos gausiausių – Free your stuff LT/Atiduotuvės Vilnius ir Zero waste mainai.
  • MAINYK.LT – nepelnytai primiršta, bet tinkama platforma atiduoti tai, ko nereikia ir rasti norimą daiktą.
  • STOTELĖS DĖK'UI – dar viena galimybė atiduoti ar atrasti baldus, techniką ir kitus naudingus daiktus.
  • VINTED – rūbų dalinimuisi ar pardavimui.

SKIRK LAIKO SAVANORYSTEI

Pradėki nuo prasmingų, lokalių savanorysčių, pavyzdžiui Tuščių narvų – organizacijos, kuri sprendžia gyvūnų išnaudojimo klausimus arba Maisto banko, kurie ne tik suteikia maisto jo stokojantiems, bet ir kovoja su maisto švaistymo problema. 

Daugybę kitų savanoriavimo galimybių visoje Lietuvoje gali rasti Jaunimo garantijos puslapyje – net jei nelaikai savęs jaunimu, parašyk šioms organizacijoms laišką ir prisidėk prie jų aplinkosaugos veiksmų ir planų.

Jeigu kartu su savanoryste norisi ir pakeliauti, gali neatlygintinai dirbti organiniame ūkyje pasirinktoje užsienio šalyje ir suprasti ūkio veikimo principus bei naudą žmogui, gyvūnams ir gamtai dalyvaujant „Worldwide Volunteering on Organic Farmsprogramoje. O jei norisi tapti švarių jūrų ambasadoriumi ir įsitraukti į vandenynų ir pakrančių tvarkymą – galimybių gali ieškoti Volunteer World puslapyje.

SKIRKI 2% GPM

Visos prasmingos veiklos reikalauja žmogiškų ir kitų resursų, tad ir finansinių išteklių. Lietuvoje yra daugybė organizacijų, vykdančių aplinkosauginę ar ekologinę veiklą, kurioms gali skirti 2% (arba bet kokią mažesnę dalį) savo gyventojų pajamų mokesčio. Keletas organizacijų:

  • Lietuvos gamtos fondas rūpinasi retųjų ir nykstančių rūšių bei jų buveinių išsaugojimu, gamtinių buveinių tvarkymu ir atkūrimu, vandenų ir juose esančių išteklių apsauga, vykdo aplinkosauginį švietimą.
  • Žaliosios politikos institutas skatina darnios plėtros sprendimų, paremtų moksliniais tyrimais bei ekspertine analize, integravimą į Lietuvos verslą, politiką bei visuomenę.
  • Baltijos Aplinkos forumas siekia, kad visuomenė gyventų švarioje ir sveikoje aplinkoje, gamtiniai ištekliai būtų tinkamai naudojami, o turtinga gamtinė įvairovė būtų užtikrinta ateities kartoms.
  • AsociacijaAplinkosaugos koalicija savo misija laiko suvienyti Lietuvos aplinkosaugines nevyriausybines organizacijas dalyvauti aplinkos apsaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo procesuose.

Tai – tik kelios organizacijos, veikiančios aplinkos labui. Artimiausią širdžiai organizaciją, kurią norėtum paremti, gali išsirinkti Aplinkos ministerijos NVO sąraše čia.

RAŠYKI LAIŠKUS ORGANIZACIJOMS, SAVIVALDYBĖMS, VERSLAMS

Kavinė siūlo kavą tik vienkartiniuose puodeliuose? Miesto šventėje – pilna vienkartinio plastiko sprendimų? Mėgstama organizacija priėmė sprendimą, kuris manai, kad turi ekologiškesnių alternatyvų? Nepabijok ir nenutylėk – susisiek su organizacija, verslu ar savivaldybe ir parodyk, kad tau svarbu jų ekologiškesni sprendimai.

Žmonių balsas yra itin svarbus ir neretai mums gali kilti klausimai dėl valdžios, organizacijų ar verslo sprendimų naudingumo gamtai. Nepabijokime klausti, rašyti laiškus ir diskutuoti ar priimti sprendimai yra tvarūs. Rašykime organizacijoms, kvestionuokime jų veiksmus, siūlykime idėjas savivaldybių vadovams. Būkim išgirsti.

PRISIDĖKI PRIE SENGIRĖS IŠSAUGOJIMO

Sengirėsmiškai, kurių amžius, struktūra, sudėtis priklauso tik nuo gamtos sąlygų ir dėsnių. Erdvė, kur žmogaus koja neįžengtų, o gyvuojanti augmenija ir gyvūnai gali plėtotis nevaržomai. Tai gyvybės oazė ir prieglobstis ne tik nykstančioms gyvūnų rūšims, bet ir tūkstančiams skirtingų augalų ir grybų.

Sengirės fondas – kaip viltis, jog galima pakeisti nusistovėjusias miškininkystės tendencijas, sudarant galimybes brandiems miškams vešėti, o gamtai pačiai tvarkytis. Prisidėti galite tiek finansiškai, tiek ir darbais – padedant sukurti ir palaikyti tinklalapį ar dirbant su projekto komunikacija. Susisieki su jų komanda ir išgirski, kokios pagalbos jiems reikėtų.

Nacionalinis neliečiamo miško paramos fondas – naujai susikūręs fondas, siekiantis kurti natūraliai besivystantį mišką, kuris nebus kertamas ar kitaip naudojamas komerciniais tikslais. Vykdydami veiklą didžiausią prioritetą fondas siekia skirti skaidriam valdymui ir aktyviam visuomenės įtraukimui.

REMKI TINKLALAIDES AR ŽINIASKLAIDĄ, KURI NARSTO EKOLOGINES TEMAS

Viena iš mūsų itin mėgstamų – tinklalaidė ir tinklaraštis „Išpakuota“. Joje  Rugilė su Andriumi lėtai gilinasi į įvairias ekologines temas, kurios kartais atrodo itin klampios. Tam, kad šis projektas veiktų, jiems taip pat reikia finansinės pagalbos, tad prisidėti gali ne tik jų klausant ir skaitant, bet ir remiant jų darbą Patreon paltformoje.

PRISIJUNK PRIE FRIDAYS FOR FUTURE

#FridaysForFuture – judėjimas, prasidėjęs 2018 m. rugpjūtį, kai jauna švedų aktyvistė Gretai Thunberg vietoj ėjimo į mokyklą pradėjo streikuoti prie Švedijos Parlamento. Taip ji siekė atkreipti valdžios dėmesį į tai, kad nesiimant veiksmų dėl ekologijos ir planetos ateities, vaikai nemato prasmės eiti į mokyklą ir renkasi streikuoti. Ši Gretos iniciatyva labai greitai pritraukė dėmesį ir tapo visame pasaulyje organizuojamu judėjimu. 

Fridays for Future veikia ir Lietuvoje – Vilniaus puslapį rasi čia, Kauno – čia. Jie ne tik kas mėnesį organizuoja eitynes už ekologiją, bet ir rengia kitas iniciatyvas. Apie jas rasi jų Facebook puslapiuose. 

Nerandi Fridays for Future savo mieste? Sukurki jį! Daugiau informacijos, kaip tai padaryti – Fridays for Future puslapyje.

DALYVAUKI DAROM AKCIJOJE

Akcija „Darom Lietuvoje pirmą kartą startavo 2008 m. pavasarį, siekiant ne tik padaryti Lietuvą švaresnę, bet ir pasiekti Gineso rekordą, konkuruojant su akcijos pradininkais – estais – kas surinks daugiau atliekų. Nors rekordas ir nebuvo pasiektas, tačiau svarbiausia – akcija sužadino pilietinę visuomenės atsakomybę ir įkvėpė siekti dar didesnių tikslų: valyti ne tik miestus, bet ir miškus, vandens telkinius ir netgi orą!

Kiekvienais metais vos tik nutirpsta sniegas, minios žmonių griebia maišus, pirštines ir švarina aplinką. 2020-aisiais akcija vyks balandžio 18 dieną, prisijunk! Daugiau informacijos rasi jų puslapyje.

Ir visgi, gamtos švarinimą skatiname ne tik vieną kartą per metus – jeigu pamatai numestą šiukšlę, tiesiog pakelk ją.

PRISIJUNKI PRIE UŽ ŠVARIĄ LIETUVĄ ORGANIZAVIMO

Kūrybos kampo 360 iniciatyva „Už švarią Lietuvą“ kviečia keliauti per įvairias gyvenvietes, parkus, palei upes ir teritorijomis, kurių nepasiekia aplinkos tvarkymo darbuotojų žemėlapiai. Keliaujant – rinkti pakeliui randamas šiukšles ir šviesti, kaip jos teršia aplinką ne tik vizualiai, bet kokią žalą daro ir žmonėms.

Šiais metais pirmą kartą organizuojamas žygis pėsčiomis aplink Lietuvą. Žygis pradedamas rugpjūčio 15-ąją Klaipėdoje ir tęsis 1300 km aplink Lietuvos teritoriją. Prisijunk prie žygeivių ar organizatorių! Kaip rašo patys organizatoriai: Darbo turim į valias! Nuo vadybinių, finansinių iki kūrybinių. Galbūt padėsi mums suplanuoti žygio maršrutą, gal tau puikiai seksis ieškoti rėmėjų, o gal papildysi mūsų projektą naujomis idėjomis?“.

Daugiau informacijos – jų Facebook puslapyje čia. Parašyki jiems ♡

UŽDUOKIME KLAUSIMUS POLITIKAMS

Artėja rinkimai, tad artėja ir daugybė susitikimų su politikais. Nueiki į susitikimus ir užduoki klausimus apie ekologiją – rodyki, kad tai tau (ir ne tik) – svarbi tema. Diskutuoki su sprendimų priėmėjais ir įstatymų leidėjais, kad šie į tavo rūpimą temą pažiūrėtų atsakingai.

Nepamirškime ir to, jog Virginijus Sinkevičius – Lietuvos deleguotas Eurokomisaras – yra atsakingas būtent už aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės reikalus Europos Komisijoje. Turi klausimų ar pasiūlymų jam? Parašyk: cab-sinkevicius-contact@ec.europa.eu

--

Tad labai kviečiame nukreipti bet kokias neigiamas emocijas, o ir nerimą, į darbus, kurie turės įtakos. Visada prisimink, kad šie klausimai rūpi ne tau vienai/am. Vien mūsų bendruomenėje – virš 15 tūkst. narių, su kuriais kasdien kalbame apie aplinkosaugos iššūkius. Nepabijokim būti išgirstais ir nepabijokime atsiraitoti rankoves bei nuveikti svarbius darbus - tiek mažus, tiek didelius.

Ir visuomet pasidalinki – jeigu jau ėmeisi vienos ar kitokios iniciatyvos, komentare papasakok, kaip sekėsi? Arba galbūt turi dar idėjų, kuo šį sąrašą galime papildyti? Labai lauksime komentaruose! 

Ankstesnis straipsnis Menstruacinė taurelė: baimės, legendos ir realybė
Sekantis straipsnis Aplinkai draugiškų vietų žemėlapis

Palikti komentarą

Atkreipkite dėmesį, kad komentaras atsiras puslapyje, kai administratorius jį patvirtins. Taip norime užtikrinti, kad puslapyje neatsiras neetiškų ir įžeidžiančių komentarų.

* Privalomi laukai