Neišvengiama steiko ateitis - ar valgysime 3D printeriu atspausdintą mėsą?
Autorė: Rugilė Matusevičiūtė
Mėsos industrijos žala mūsų planetai, rodos, suprantama jau visiems - tai vienas didžiausių mūsų planetos teršėjų, atsakingas už nekontroliuojamą klimato kaitą ir mokslininkų pranašaujamą šeštąjį didijį planetos gyvybės išnykimą. Faktai šiurpina, o vis daugiau žmonių ieško naujų baltymų šaltinių, vienas iš jų - veganiškos mėsos alternatyvos.
2020-aisiais, nepaisant pandemijos negandų, veganiškos mėsos produktų pardavimai aktyviai augo. Vos per 9 savaites metų pradžioje tokių gaminių pardavimai Jungtinėse Amerikos Valstijose išaugo 264%. O štai tradicinės mėsos pramonei šie metai nebuvo tokie dėkingi - finansiniai praradimai vos per 2020-uosius metus siekia daugiau nei 20 milijardų dolerių.
(Išpakuota iliustracija apie mėsos industrijos keliamą žalą mūsų planetai)
(Išpakuota iliustracija apie mėsos industrijos keliamą žalą mūsų planetai) Tendencija akivaizdi.
Klimato kaitos padariniams vis dažniau pasibeldžiant uraganų, gaisrų, potvynių ir sausrų pavidalais, mes, kaip vartotojai, ieškome būdų, kaip šiuos nesuvaldomus procesus galėtume sustabdyti keisdami savo kasdienius įpročius. Taip atrandame tvaresnę mitybą, kurios pagrindas - augalinės kilmės produktai. Daugeliui jūsų jau greičiausiai girdėti legendiniai veganiškos mėsos produktai, tokie kaip Beyond Meat ar The Impossible Foods, o iniciatyva pirmadieniais atsisakyti mėsos (Meatless Monday) jau sulaukia milijonų žmonių palaikymo ir savo atšakas turi net 40-yje šalių (Lietuvoje - auGalingas pirmadienis). Restoranų meniu taip pat aktyviai pildosi veganiškomis alternatyvomis. Veganiško ir vegetariško maisto restaronus padedanti surasti paieškos sistema HappyCow, Vilniuje siūlo net 60 restoranų, kuriuose rasite patiekalų, pagamintų iš augalinės kilmės produktų.
Augančią augalinės kilmės produktų paklausą geriausiai pastebi tokių produktų gamintojai. Vilniuje įsikūrusi parduotuvė VEGGo Shop buvo pirmieji Lietuvoje, įkūrę tokio tipo prekių parduotuvę, o jūs įkūrėjai teigia pastebintys vis augantį susidomėjimą jų prekėmis.
„Atsiranda vis daugiau naujų klientų. Neretai užsuka žmonės, kurie visų pirma ateina tiesiog smalsumo vedami – pasižiūrėti, ko čia galima rasti, ir lieka nustebinti bei susidomėję, nusprendžia bent kažką pabandyti. Vėliau užsuka dar kartą. Mes susikūrėme labai natūraliai, netgi be stiprių verslumo intencijų. Įkūrėja Deimena, kuri nuo mažų dienų yra veganė, norėdama paįvairinti savo mitybą, pradėjo siųsti įvairius produktus iš užsienio į Lietuvą. Užsisakydavo daugiau – draugams bei artimiesiems. Vėliau ratas plėtėsi, atsirado sandėliavimo poreikis – atsirado ir pirmosios patalpos, parduotuvė“, papasakojo VEGGo pardavimų ir marketingo vadovė Ieva Kažukauskaitė-Tarvydė.
(Pirmoji veganiškų maisto produktų parduotuvė Lietuvoje VEGGo)
Mėsa auga nebe ūkyje, o laboratorijoje
Mėsos pramonė iš didžiulių taršių fermų žengia į laboratorijas, o veganiško baltymų šaltinio paieškos labiau primena mokslinius eksperimentus, nei gyvulininkystės raidą. Štai kompanija Impossible Foods, garsėjanti pirmuoju „kraujuojančiu“ veganišku burgeriu, savo produktuose naudoja augalinės kilmės produktuose randamą geležies molekulę haem, kuri padeda produktui atkartoti „mėsingą“ produkto skonį.
Tuo tarpu Lietuvoje VEGGo parduotuvė siūlo net 66-ias veganiškos mėsos alternatyvas - kepsnius, dešreles, kumpį, tuną. Tokio tipo produktų sudėtis tokia pat neįtikėtina kaip ir jų skoniai - sojų baltymai, pomidorų piure, dumblių ekstraktas, dažytos daržovės. Pasak veganiškos mėsos kūrėjų, atkartoti autentišką mėsos produktų skonį yra vienas didžiausių iššūkių, o vieni eksperimentai gali būti sėkmingesni už kitus:
„Kai kurios alternatyvos yra netgi tokios technologiškai sudėtingos, kad tas produktas yra beveik identiškas mėsos produktui savo tekstūra, skoniu, vaizdu ir kitomis savybėmis. Yra ir mažiau sėkmingų pavyzdžių, kai mėsos alternatyva visiškai neprimena mėsos arba yra nepakankamai vertinga maistingumo prasme. Siekiant pašalinti šiuos trūkumus, pastaruoju metu įvairiuose tarptautiniuose maisto gamintojų forumuose keičiamasi informacija ir daug diskutuojama, kurie augaliniai baltymai yra šios pramonės ateitis. Labai daug dėmesio skiriama naudingiausio baltymo atradimui ir jo savybių pakeitimui, kad iš jo būtų galima gaminti maistingus ir patrauklius produktus,” mums pasakoja Ieva Kažukauskaitė-Tarvydė.
Kitaip tariant, augalinės mėsos gamintojų tikslas yra ne tik jautienos paplotėlį mėsainyje pakeisti daržovainiu, bet ir sukurti produktą, kurio skonis ir maistinė vertė prilygtų mėsai. Tik tokiu atveju tai iš tiesų galės tapti alternatyva mūsų kasdieninės mitybos racione.
Iš mažų parduotuvėlių į didžiausius prekybos centrus
Pat Brown, Impossible Foods įkūrėjo žodžiais - „Mūsų siekis - sukurti augalinę mėsą, kuri būtų ne tik skanesnė, bet ir maistingesnė ir net įperkamesnė įprastam pirkėjui.“ Pasak jo, siekdami tvaraus proveržio mėsos pramonėje, turime nustoti tikėtis, jog visi atsisakysime įprastų savo mitybos įpročių vedami etinių įsitikinimų ar gailesčio dėl kankinamų gyvūnų. Kalte paremta motyvacija gali ne tik būti trumpalaikė, bet ir daugeliui atmestina. Užuot pirkėjui badžius pirštu, kad jis kaltas dėl klimato kaitos ar kankinamų gyvūnų, daug efektyviau yra tiesiog pasiūlyti jam naują produktą, kuris būtų toks pats skanus ir pigus, o dar ir tausotų mūsų planetą.
Tokio plano sėkmės garantas - taikyti ne tik į tvariuosius sveikuolius, atsisakančius mėsos dėl savo įsitikinimų, tačiau ir įprastus klientus, ieškančius skaniausios mėsos už prieinamą kainą. Impossible Foods savo tikslą pasiekė 2019-aisiais pasirašydami sutartį su Burger King ir sukūrę Impossible Whopper mėsainį vienam didžiausių greito maisto tinklų visame pasaulyje. Šio mėsainio kaina - vos $5.59, o sudėtyje yra net 25g baltymų. Vieni didžiausių Impossible Burger konkurentų, Beyond Meat, į plačiuosius vandenis žengė pasirašydami sutartį su Dunkin’ Donuts ir rinkai pristatydami augalinės kilmės pusryčių sumuštinius - Beyond Breakfast Sausage. 
(Impossible Whooper ir Beyond Breakfast Sausage patiekalai Burger King ir Dunkin’ Donuts)
Pokyčiai vyksta ir Lietuvoje. VEGGo taip pat peržengė nišinės rinkos ribas ir savo produktus pradėjo siūlyti ne tik nedidelėje parduotuvėje Ogmios mieste, bet ir didžiuosiuose maisto prekybos centruose. Visų jau ne kartą pastebėtas veganiško maisto skyrius savo lentynose talpina VEGGo augalinį pieną, kepsnelius, sūrį. Akylesnę akį turintys pastebės, kad šių lentynų turinys taip pat aktyviai plečiasi visuose maisto prekybos centruose. Kitaip tariant, paklausa ir pasiūla auga.
„Džiaugiamės, galėdami pasiūlyti tikrai platų pasirinkimą: šiandien veganiškų mėsainių paplotėlių įsigyti atėjęs pirkėjas jau gali rinktis iš skirtingų rūšių, prekės ženklų ir sudėties produkcijos“ - rašo Maximos atstovai savo pranešime spaudai.
Ateitis
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad tvari mėsos pramonės raida ne visada reiškia, kad sukurtas produktas bus veganiškas. Čia turėtume išskirti du terminus veganiška mėsa ir laboratorijoje išgaunama mėsa (lab-grown meat). Pastaroji gali būti sukuriama iš gyvulinės kilmės produktų naudojant gyvūnų ląsteles, kurios laboratorijoje yra dauginamos, sukuriant tą patį mėsos produktą, tačiau jo pagaminimo procese nenužudant nei vieno gyvūno. Kitaip tariant - mėsa be skerdyklos. 
(Lab-grown mėsos pavyzdys)
Kam to reikia?
Pranašaujama, kad mūsų planetoje iki 2050-ųjų metų gyvens daugiau nei 10 milijardų žmonių, o jiems išmaitinti prireiks apie 56% daugiau maisto produktų. Matematika paprasta - mes neturime nei tiek žemės, nei tiek resursų, kad patenkintume tokius staigiai augančius poreikius. Laboratorijoje auginama mėsa galėtų sumažinti gyvulininkystės sukuriamą taršą nuo 78% iki 96%, o laboratorijoms, tuo pačiu, reikėtų net 99% mažiau žemės ploto, nei ūkiams ir fermoms.
Svarbu suprasti ir tai, kad ekonomiškai besivystančiose valstybėse suvartojamos mėsos kiekis auga, o tai reiškia, kad kitaip nei JAV ar Europoje, Azijos ir Afrikos žemynų gyventojai savo suvartojamos mėsos kiekius tik didins. Viena iš tokios valstybės pavyzdžių - Kinija. Siekdami sustabdyti tokį augantį mėsos produktų poreikį, Kinija 2017-aisiais investavo 300 milijonų dolerių į Izraelio laboratorijose auginamos mėsos importą. Tokia investicija buvo dalis jų plano mėsos vartojimą šalyje sumažinti 50%.
3D printeriu atspausdinta vakarienė
Šnekos, kad ateityje gyvensime 3D printerių pastatytuose namuose ir važinėsime spausdintais automobiliais netyla jau seniai. Dabar panašu, kad 3D printeris gali pakeisti net ir mūsų šaldytuvą. Izraelyje įsikūrusi Redefined Meat kompanija kuria visiškai veganišką 3D printeriu atspausdintą steiką. Stengiantis atkartoti tradiciniame steike esantį riebalą ir kraują, gamintojai naudoja tik augalinės kilmės medžiagas - sojų ir žirnių baltymus, kokoso riebalą, saulėgrąžų aliejų. 
(3D printeriu atspausdintas veganiškas steikas Izrealio kompanijoje Redifined Meat)
Ispanijoje įsikūrę Redifined Meat konkurentai Novameat gali didžiuotis dar didesniu pasiekimu, jų 3D printeriu spausdinamas steikas vadinamas realistiškiausiai atrodančiu 3D steiku. Jo sudėtis - baltymai iš ryžių,dumblių ir žirnių ląsteliena, natūralūs dažikliai bei alyvuogių ir kokosų aliejai. Tokį steiką atspausdinti dabar užtrunka apie 20 minučių, o jo atspausdinimo savikaina siekia net 30 dolerių. Šią sumą gamintojai, žinoma, planuoja sumažinti tobulinant pagaminimo procesą.
(Ispanijoje 3D printeriu atspausdintas Novameat steikas)
Wow. Nenuneigsi - mes jau gyvename ateityje.
Galime rasti inovatyvios mėsos minusų - netobulas skonis ar kiek didesnė kaina, tačiau šias problemas ketinama spręsti per ateinančius keletą metų. Didžiausia problema yra darbo vietos, kurias prarastų tradicine gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai. Modernėjanti visuomenė vis dažniau žengia į laboratorijas - guminius batus ir traktorių keičia balti chalatai ir robotai, o tokiems pokyčiams reikia visiškai skirtingų išsilavinimų. Gyvulininkystės tradicijas puoselėjančios šeimos susiduria su pavojumi netekti darbo, o tokį potencialų iššūkį turi apsvarstyti kiekviena valstybė. Ar tai turėtų būti priežastis sustabdyti mėsos pramonės kaitą? Greičiausiai ne. Juk klimato kaita gali nusinešti ne tik mūsų darbo vietas, bet ir mus pačius.
Norintiems sužinoti daugiau apie mėsos industrijos sukuriamą žalą, kviečiu paklausyti Išpakuotos serijos:
https://ispakuota.lt/mesa-ar-ateitis-priklauso-veganams/
Palikti komentarą