Liquid error: Could not find asset snippets/ly-global.liquid

Užsakymams nuo 50€ – NEMOKAMAS pristatymas ♡

news

Magiškas vabzdžių pasaulis – mintys perskaičius „Vabzdžių planetą"

Autorė: Mintė Jarmalavičiūtė
Nori rašyti įvairiomis tvarumo temomis Nuloje? Mes labai tavęs laukiame! Susirašykime hi@nula.shop

 

Musė ant jūsų sumuštinio. Pirma mintis turbūt ateina su šiokiu tokiu pasišlykštėjimu. Norisi į ranką čiupt laikraštį, susukt rankoj ir pliaukštelėti musei per nugarą. O kaip dėl uodo, vaikštinėjančio jūsų ranka? Musė ir uodas, kaip vieni iš mums labiausiai pažįstamų vabzdžių, vargiai ar džiugina, visgi aplink yra aibė įvairiausių rūšių padarėlių, kurie kasdien nuoširdžiai dirba netikėčiausius darbus siekiant palaikyti tvarką Žemėje. Kodėl vabzdžiai yra svarbūs, kodėl turėtume juos mylėti, ir svarbiausia, koks yra vabzdžių ryšys su ekologija? Apie tai ir yra šis įrašas!

Aplodismentai Anne Sverdrup-Thygeson

Apie darbus, kuriuos vabzdžiai stropiai atlieka kasdien, galima turbūt kalbėti valandų valandas, ypač tiems, kurie nagrinėja šias temas. Viena tokių – mokslo populiarintoja, Norvegijos biologijos mokslų universiteto mokslininkė Anne Sverdrup-Thygeson. Neseniai mokslininkės išleista knyga „Vabzdžių planeta. Kodėl žmonija be jų neišgyventų“ yra šio straipsnio įkvėpimas ir kartu paskata čiupti šią knygą ir gardžiai pakrizenti iš to, kaip meistriškai knygos autorė aptaria tokį sudėtingą vabzdžių pasaulį.

Anne Sverdrup-Thygeson knyga „Vabzdžių planeta. Kodėl žmonija be jų neišgyventų“. Baltos lankos.

Maži, bet galingi

Sakoma, jog vabzdžiai yra labiausiai nusisekusi gyvių grupė Žemėje. Jei gamta turėtų parlamentą, mūsų, žmonių, atrodo, dominuojančių Žemėje, balsas šiame gamtos parlamente sudarytų viso labo... 3 proc.

Vabzdžiai yra tikri valdantieji, palyginus su kitomis gamtoje esančiomis gyvūnų klasėmis. Kai kuriems iš jų pavyksta netgi gauti tarp žmonių populiarių asmenų vardus. Štai, pavyzdžiui, Australijos gilumoje atrastoms sparvoms (arklio musės rūšis) buvo suteiktas amerikiečių popmuzikos deivės Beyoncé vardas, o jei tiksliau, Scaptia beyonceae. Įdomu, kas iš jų labiau džiaugiasi tokio vardo suteikimu: Beyoncé ar musės?

Nematomi, bet svarbūs darbai

Mažiausios miško ūkvedės – skruzdėlės, praktiškai nepastebimos, jei akis neužkliūva už jų tvirtovės – skruzdėlyno. O gerai įsižiūrėjus galima matyti miško takeliais vorele einančias darbininkes. Skruzdėlės atrodo labai bendruomeniškos ir būdamos tokios mažos mums, žmonėms, jos turėtų atrodyti tikrai galingos prisimenant, jog gali pakelti 10 kartų sunkesnį svorį už save. Turbūt retai susimąstome apie kitas skruzdėlių galias ir susidūrę stengiamės iškrapštyti šias damas iš savų namų, bet štai miškas be skruzdėlių – gerokai nukentėtų.

Švedų mokslininkai sugalvojo atlikti eksperimentą iš „išvijo“ skruzdes iš tam tikro miško ploto, stengdamiesi išsiaiškinti, kaip pranykus šiam padarėliui, pasikeičia maisto medžiagų ir anglies bei azoto cirkuliacija miške.

Kas įvyko? Pasikeitus visai bendrijai, išbujojus keturioms augalų rūšims buvo suskaidytos senos, neblogai išsilaikiusios negyvų augalų liekanos. Tai prisidėjo prie to, jog miško paklodėje anglies ir azoto sankaupų sumažėjo 15 procentų. Geresniam įsivaizdavimui: anglis ir azotas miškui – kaip duona ir vanduo žmogui, o ir be medžių vargiai išgyventume…

Biofilija

Gyvename tokiame amžiuje, kai miesto šurmulys vis labiau pradeda slėgti mūsų pečius verčiant mus dažniau apsvarstyti idėją pabėgti į žalias pievas. Mokslininkai šį norą sugrįžti į gamtą ir daugiau laiko leisti gryname ore vadina biofilija. Yra ginčijamasi, kokios šio veiksmo priežastys: ar pavargome nuo miesto, o gal mūsų genuose slypinti informacija apie mūsų protėvių gyvenimo ypatumus ir nenuilstamą buvimą su gamta?

Kaip bebūtų, žmonės traukdami į gamtą vis dažniau pasirenka vietas, kur gamta būtų nevaržoma ir atsiskleistų visu savo gražumu. Įdomesnis „pabėgimo“ pavyzdys – drugelių namai, kur tinklu apjuostose dideliuose plotuose skraido margaspalviai gražuoliai. Norvegų gamtos fotografas Kjell Sandved sugalvojo stambiu planu įamžinti drugelių sparnus ir sukūrė visą abėcėlę!

Autorius: Kjell Sandved. Drugelių abėcėlė

 Vakarienei – plastikas

Dar viena nuostabi priežastis mylėti vabzdžius – kai kurie iš jų vakarienei gali krimsti plastiką! Šiandienos visuomenė vis labiau bando atsisakyti vienkartinių indų ir rinktis tvarius sprendimus greitam užkandžiui ar gėrimui. Daugelis kavinių yra pasiruošusios paruošti kavą į jūsų atsinešta daugkartinį puodelį ar termosą, o kai kurios ir nuolaidą pritaiko. Visgi kasmet į gamtą patenka tuntai puodelių, vien JAV gyventojai per metus jų panaudoja apie 2,5 mlrd. 

Gera žinia ta, jog milčių lervos (nedidelės smėlio spalvos kirmėlaitės) mielai skanauja putplasčio, lyg tai būtų įprastas maistas. Skamba gerai, tačiau problema ta, jog šios kirmėlytės yra tikros lėtapėdės: eksperimento metu 500 kininių milčių lervų buvo patiekta 5,8 gramo putplasčio, per visa mėnesį damos suėdė viso labo trečdalį. 

Ateitis ir mes

Straipsnio pradžioje aprašytas gamtos parlamentas keičiasi, ir nepaisant to, jog vabzdžių skaičius yra kur kas didesnis nei žmonių ar kitų gyvūnų rūšių, visgi svarbiausias čia tampa rūšių išskirtinumas. Vokietijoje esančiose specialiose teritorijose, kur gaudomi vabzdžiai, pastebėta, jog per 30 metų bendra sugaunamų vabzdžių masė sumažėjo 75 procentais. Be to, rūšys, atsiradusios ties išnykimo riba gerokai anksčiau pradeda duoti ženklą ekosistemai apie egzistencijos pabaigą tiesiog nebedalyvaujant rūšiai įprastuose procesuose.

Išskirti vienos priežasties, kodėl nyksta vabzdžiai, vargu ar įmanoma, tačiau kas tikrai prisideda prie to – tai intensyvėjanti žemės ūkio ir miškininkystės veikla, pesticidų naudojimas, teritorijų užstatymas, mažėjantys gamtos plotai ir, žinoma, besikeičiantis klimatas. Vabzdžiams, kaip ir kitoms gyvūnų rūšims, paliekame vis mažiau vietos, todėl tokios iniciatyvos kaip sengirių išsaugojimas arba neliečiamas miškas yra būtinos siekiant išsaugoti tai, ką turime šiandien.

Ką daryti, jog nekenktume vabzdžiams?

Turbūt esame daug girdėję apie oro taršą, o štai ką galėtume pasakyti apie šviesos taršą? Nors vėlų vakarą kieme degantis žibintas apšviečia kelią ir leidžia jaustis saugiau, vabzdžiams deja, jis taip nepasitarnauja. Dirbtinis šviesos šaltinis susuka vabzdžių smegenis ir vietoj to, kad skristų link mėnulio (bent jau taip diskutuojama tarp mokslininkų), vabzdžiai skrenda link žibinto ir... iškepa.

Pagalvojus, gal nėra didelė netektis žinant, kiek pasauly yra vabzdžių ir kaip greitai jie sugeba daugintis, visgi dirbtinis šviesos šaltinis yra pavojingas ne tik dėl to, jog nudegina vabzdžių sparnus, bet ir dėl to, nes klaidina. Štai žirgelis, regintis atspindėtą žibinto šviesą, įsivaizduoja, jog sklando virš vandens paviršiaus, tad visus kiaušinėlius palieka visai ne ant vandens, o, pavyzdžiui, ant mašinos stogo. 

Žibintų gatvėse niekas neišjungs, į viduramžius negrįšime, visgi tokia informacija leidžia geriau pažinti mus supantį pasaulį ir susimąstyti apie dalykus, kurių dažnai nepastebime. Nors dalis vabzdžių, apsigyvenusių miestuose, susiduria su tokiais iššūkiais kaip žibintai, yra būdų, kaip jų gyvenimą palengvinti.

Vabzdžių viešbutis

Vabzdžiai yra tikri negyvų medžių mylėtojai, jiems patinka leisti laiką tarp žievių, šmirinėti su savo kompanionais ir pasisavinti iš medžio tai, kas jiems labiausiai patinka, kaip pavyzdžiui – cukringą sulą. Lai medžių gyvavimą palikime pačiai gamtai, o ką galime padaryti mes, jog vabzdžiai jaustųsi geriau?

Turbūt esate matę medinį namelį ar dėžę pilną pailgų medinių tuščiavidurių pagaliukų, akmenėlių, šakelių, samanų ir kito gėrio. Šie nameliai, dar kitaip vabzdžių viešbučiai (angl. bug hotel), yra tikra dovana šiems mažiems padarams. Žmonės nesibaimindami gali juos kurti įvairiose vietose ir stebėti, kiek gyventojų pritrauks jų kurtas, kad ir nedidukas, viešbutis.

 

Kodėl verta domėtis vabzdžiais ir gamtos ryšiu su jais?

Labai galimas dalykas, kad tai, ką turime šiandien ir kuo didžiuojamės, gamtoje jau egzistuoja senių seniausiai. Štai kad ir internetas, savotiškas telegrafo anūkas, be kurio neįsivaizduojame savo kasdienybės. Pasirodo, kad miške irgi yra internetas, kurį valdo grybai, taip perduodami augalams informaciją apie amarus. 

Žinai daugiau informacijos apie augalų, gyvūnų ir gamtos ryšius bei jų svarbą žmogaus gyvenimui ir ekologijai? Pasidalink su mumis ir draugais!


Senesnis įrašas Naujesnis įrašas


Komentuoti

Atkreipkite dėmesį, kad komentaras atsiras puslapyje, kai administratorius jį patvirtins. Taip norime užtikrinti, kad puslapyje neatsiras neetiškų ir įžeidžiančių komentarų.