Liquid error: Could not find asset snippets/ly-global.liquid

Užsakymams nuo 50€ – NEMOKAMAS pristatymas ♡

news

Gamtos pabudimas sustojusiame pasaulyje

Autorė: Mintė Jarmalavičiūtė
Nori rašyti įvairiomis tvarumo temomis Nuloje? Mes labai tavęs laukiame! Susirašykime hi@nula.shop

Dažnai sunkiuose dalykuose ilgainiui galima įžvelgti ir teigiamų padarinių. Dabartinė korona viruso situacija kelia nerimą visuomenėje, yra spėliojama apie viruso padarinius žmonių socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Kvestionuojama, kaip įprasto gyvenimo ritmo pasikeitimas paveiks mūsų psichinę būseną ir gyvenimą ateityje. Turbūt galime sutikti, jog klausimų yra daugiau nei atsakymų. Visgi yra dalykų, kurie gamtoje pasikeitė į kiek geresnę pusę. Apie tai ir yra šis įrašas.♡ 

Švaresnis mūsų įkvepiamas oras

Gatvėmis dūzgiantys automobiliai, kylantys ir besileidžiantys lėktuvai, nenuilstamas gamyklų darbas dabartiniu metu tampa lyg blankus prisiminimas. Sustojęs žmonių gyvenimas, buvimas namie ir menkas transporto naudojimas prisidėjo prie mažesnio oro užterštumo milžiniškuose miestuose.

Įvairiuose žemės kampeliuose oro užterštumo rodikliai stipriai pasikeitė. Štai Kinija, žinoma dėl didelio oro užterštumo, kuris reikšmingai prisideda prie trumpesnės žmonių gyvenimo trukmės, paskutiniu metu pasižymi 20-30 proc. sumažėjusiu anglies monoksido (CO) kiekiu, lyginant su užterštumu tokiu pačiu laiku praėjusiais metais.

Žmonės, gyvenantys Niujorke, taip pat kvėpuoja gaivesniu oru: čia anglies dioksido emisijos dėl menko eismo ir sustojusios gamybos sumažėjo kone dvigubai.

Šaltinis: Joshua Stevens, NASA

Artimuosiuose Rytuose, Libano sostinėje Beirutyje, taip pat žinomame dėl didelio oro užterštumo, virš gyventojų galvų atsivėrė kiek primirštas žydras dangus. O štai Indijoje yra fiksuojamos nuotraukos kaip miestuose, nutolusiuose nuo Himalajų per 200 kilometrų, po ilgo laiko pagaliau galima matyti snieguotas kalnų viršūnes.

Užsidarius įvairioms gamykloms skirtinguose pasaulio kampeliuose yra pastebima, jog azoto dioksido (NO2) kiekis ore taip pat sumažėjo. Užsienio naujienų portaluose pateikiamose nuotraukose matyti, kaip dėl užsidariusių gamyklų ir sumažėjusio anglies naudojimo pramonėje, pasikeitė oras virš tokių regionų kaip centrinė Kinija, šiaurės Italija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė.

Ramus gyvūnų gyvenimas gatvėse

Neseniai žmones apskriejusi žinutė apie Venecijos kanalų vandenyse matomas žuvytes paskatino dar kartą susimąstyti apie žmogaus veiklos padarinius gamtai.

Mes dingome iš gatvių, o gyvūnai sugrįžo ir nevaržomai naudojasi proga vaikštinėti, rupšnoti krūmus ir ieškoti maisto. Štai šiaurinėje Velso dalyje esančiame Landidno mieste gyventojams turėjo kelti šypseną gatvėmis bėgiojanti iš kalnuotų vietovių atklydusi ožių banda, paprasčiausiai ieškojusi skanesnio lapelio, arba Barselonos centre bastęsis lokys, galiausiai įsitaisęs žaliuose krūmuose, skiriančiuose kelią.

O, pavyzdžiui, Indijoje, kaip teigiama, 6 mln. Ridlėjos jūrinių vėžlių šeimos narių po ilgo laiko vėl atplaukė kasti urvus ir dėti kiaušinius šalies pakrantėse.

Visgi nors gyvūnai pamatė, jog gali netrukdomai pėdinti gatvėmis kol žmonės tūno namie, yra atvejų, kai toks gyvūnų elgesys nekelia šypsenos. Žmonių keliavimas ir atostogos egzotiškuose kraštuose sukūrė pagrindą gyvūnams mažiau ieškoti maisto laukinėje gamtoje ir daugiau valgyti iš žmogaus delno. Sustojus kelionėms dalis gyvūnų susidūrė su tuo, jog gerokai sumažėjo lengva ranka pasiekiamo maisto: The Guardian neseniai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kaip šimtai beždžionių bėga Lopburi miesto gatvėmis Tailande ieškodamos bent kokio kąsnio.

Kitas svarbus aspektas yra visame pasaulyje įsikūrę zoologijos sodai, kurie karantino sąlygomis negali sulaukti lankytojų ir užsitikrinti pajamų, būtinų pilnaverčiam gyvūnų išlaikymui. Negana to, zoologijos sodo darbuotojai pastebi, jog patys socialiausiai gyvūnai, tokie kaip gorilos ar surikatos, ilgisi žmonių draugijos ir dėmesio, o laukinės gamtos parkuose gyvenančios įvairios nykstančios rūšys išlenda „pasirodyti“ žmonėms kaip joms buvo įprasta iki viruso, deja – niekas į jas nebežiūri.

Besikeičiantys mitybos standartai?

Nors viruso susidarymas ir vystymasis vis dar yra aktyviai tiriamas mokslininkų, yra žinoma, jog pagrindinis užkrato šaltinis tapo šikšnosparniai. Azijoje dėl nuo seno esančių kultūrinių tradicijų ir papročių bei skurdesnio žmonių gyvenimo lygio, yra įprasta valgyti įvairias gamtoje sutinkamas gyvūnų rūšis, kurios neturėtų būti randamos žmogaus mitybos grandinėje.

Yra nemažai vaizdinės medžiagos apie didelius turgus Kinijos, Indonezijos, Vietnamo miestuose, kur pardavinėjami mums valgymui neįprasti gyvūnai, o jų gaudymas prisideda prie gamtos nustatytos ekosistemos ardymo. Negana to, dėl toleruojamos prekybos, rinkoje galima rasti ir retų, nykstančių gyvūnų rūšių, kurias įsigiję žmonės paprasčiausiai suvalgo. Kad ir kaip prastai tai gali skambėti, šioje vietoje reikia paminėti, jog keletas Kinijos didžiųjų miestų jau uždraudė šunų, kačių ir kitų laukinių gyvūnų medžiojimą bei naudojimą juos maistui. Šis sprendimas, žinoma, pirmiausiai yra priimamas dėl žmonių sveikatos ateityje siekiant užkirsti kelią panašių virusų susikūrimui, kita vertus – tai atveria naują lapą istorijoje svarstant apie atsisakymą valgyti gyvūnus, kuriuos verčiau turime auginti ar grožėtis laukinėje gamtoje.

Ko galima pasimokyti svarstant apie viruso įtaką gyvūnams? Gyvūnams, visai kaip ir žmonėms, reikia meilės ir dėmesio, tad nepamirškime karantino metu pasirūpinti ir savo augintiniais bei padėti augantiems prieglaudose. Laukinėje gamtoje sutinkamų gyvūnų maitinimas turi pražūtingų pasekmių kai kalbame apie rūšių išsilaikymą be žmogaus intervencijos. Lietuvoje tokių atvejų, kaip gatvėmis bėgančios beždžionės, neturime, tačiau, reikia nepamiršti, jog gyvūnai įpranta, o dingus „maisto tiekėjui“ atsiranda keblumų prasimanyti patiems.

O kas po to?

Anksčiau ar vėliau pandemija ir karantinas baigsis, medicinos pažanga ir mokslininkų darbas bei investicijos į sveikatos sistemas leis užtikrinti saugesnį ir sveikesnį žmonių gyvenimą ateityje.

Visgi gamtos išsilaikymo esamoje padėtyje prognozuoti negalime. Viena vertus, dabartinė situacija yra smarkus sukrėtimas visiems pasaulio gyventojams, valstybės kaip įmanoma greičiau sieks atkurti ekonominį stabilumą ir mažinti nedarbą siekiant užtikrinti socialinę apsaugą gyventojams, tad yra tikimybė, jog anksčiau buvusi veikla grįš į savas vėžes ir netgi paspartins gamybos tempus siekiant „atsigriebti“ už nuostolius, patirtus karantino metu. Kita vertus, anksčiau išdėstyti faktai verčia apgalvoti tai, kokį milžinišką pėdsaką palieka mūsų veiksmai ir kiek iš tiesų mums reikėjo dalykų, kurių dabar neturime. Norisi galvoti, jog ilgalaikėje perspektyvoje galėsime džiaugtis vieni kitų sąmoningumu ir noru atsigręžti į Žemę.


Senesnis įrašas Naujesnis įrašas


Komentuoti

Atkreipkite dėmesį, kad komentaras atsiras puslapyje, kai administratorius jį patvirtins. Taip norime užtikrinti, kad puslapyje neatsiras neetiškų ir įžeidžiančių komentarų.